NACIONALINIS SUSITARIMAS „KAD LIETUVA NEIŠSIVAIKŠČIOTŲ“
Mes, Lietuvos pilietinio sambūrio „Nacionalinis susitarimas, kad Lietuva neišsivaikščiotų“ dalyviai,
pripažindami, kad Lietuvos valstybė susiduria su vis sunkiau prognozuojamais globalinio pasaulio iššūkiais, į kuriuos įmanoma konstruktyviai atsakyti tik glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjungos ir kitomis pasaulio šalimis;
jausdami atsakomybę už Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos bei visų čia gyvenančių tautinių bendrijų likimą, lietuvių kalbos, kultūros ir istorinio palikimo išsaugojimą ir perdavimą ateinančioms kartoms;
matydami kritinę Lietuvos demografinę bei moralinę būklę, rimtą pavojų lietuvių tautos ir jos kultūros išlikimui ir valdymo institucijų neadekvačius veiksmus, o kartais ir vengimą ryžtingai apsispręsti;
įsipareigojame:
sutelkti visas visuomenines pajėgas, kad politikai, sekdami Estijos pavyzdžiu, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nuostatą visiems laikams išsaugoti lietuvių tautą, lietuvių kalbą, Lietuvos kultūrą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę;
pritariant šešių parlamentinių politinių partijų susitarimui dėl emigracijos suvaldymo, išreikalauti, kad tokį susitarimą pasirašytų visos Lietuvos politinės partijos ir politiniai judėjimai ir nedelsiant būtų imtasi veiksmų, jog būtų parengta ir įgyvendinta Respublikos Vyriausybės Lietuvos demografinės būklės atkūrimo programa, apimanti reemigracijos, savižudybių prevencijos, mirtingumo mažinimo, vaikų gimimų skatinimo, šeimų stiprinimo ir paramos teikimo, dingusių vaikų paieškos, kovos su alkoholizmu ir narkomanija bei kitas panašias programas,
pritariant Prezidentės kampanijai „Už saugią Lietuvą“, pasiekti, kad svarbiausiais valdžios uždaviniais taptų: grėsmingo atotrūkio tarp valdžios ir visuomenės įveikimas, teisingumo ir pagarbos kiekvienam žmogui užtikrinimas, žmonių tarpusavio santykių humanizavimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, savivaldos ir tiesioginės demokratijos stiprinimas;
raginti Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę papildyti Lietuvos valstybės raidos strategiją nuostata, skelbiančia masinės gyventojų emigracijos suvaldymą ir demografinės būklės atstatymą pagrindiniu valstybės valdžios prioritetu;
tęsiant asociacijos „Consilia academia“, Lietuvos kultūros kongreso, Lietuvai pagražinti draugijos, Lietuvos mokslų akademijos, Etninės kultūros globos tarybos 2003 m. pradėtą darbą,
organizuoti vieningai veikiantį visuomeninį Komitetą „Kad Lietuva neišsivaikščiotų“, kuris būtų pasiryžęs, bendradarbiaudamas su valdžios institucijomis, žiniasklaida, meno ir mokslo įstaigomis, religinėmis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, vykdyti reguliarią visuomeninę kontrolę, kaip yra rengiama ir įgyvendinama valstybinė demografinės būklės atkūrimo programa, telkti visuomenę bei jos organizacijas imtis Valstybės demografinės būklės atkūrimo iniciatyvų, skatinti, viešinti ir remti ikimokyklinio vaikų ugdymo ir valstybės švietimo įstaigas, labiausiai stiprinančias dorovinius bendrabūvio pagrindus, mažinančias patyčias, ugdančias pilietiškumą, patriotizmą ir pagarbą savo Tėvynei, pratęsti užsimezgusius susitarimus iš viršaus ir apačios tokiu būdu, kad jie kuo greičiau apimtų visą šalį, visas profesines bei bendrų interesų grupes (švietimo, mokslo ir kitas kultūros įstaigas, meno, mokslo ir technikos kūrėjų organizacijas, žiniasklaidos tinklus, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir kitas pilietiškai brandžias visuomenines organizacijas, visus sąmoningus piliečius) ir virstų tikru Nacionaliniu (visos tautos) susitarimu, galinčiu ne tik kontroliuoti valdžios institucijas, bet ir tautos išnykimo akivaizdoje sutelkiančiu tokiam bendravimui ir bendradarbiavimui, kuris:
nuslopintų išplitusį agresyvumą, abejingumą bei įtarumą, atgaivintų bendrų interesų supratimą, tarpusavio pasitikėjimą bei pagarbą, teisingumo ir orumo jausmus,
sustiprintų pilietinę atsakomybę,
paskatintų solidarų veikimą ir visus tuos dalykus paverstų mūsų gyvenimo bei praktinės veiklos principais, būtinais ne tik tam, kad visų mūsų bedrabūvis pasidarytų šiltesnis ir bendruomeniškesnis, bet ir įstengtume pasirūpinti lietuvių tautos išlikimu.
Visuomeninė organizacija „Consilia academica“
Lietuvos kultūros kongreso taryba
Lietuvai pagražinti draugija
Etninės kultūros globos taryba
Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija
Lietuvos moksleivių sąjunga
Sandrauga „Kitokia Lietuva“
Lietuvos žmogaus teisių asociacija
Nepartinis demokratinis judėjimas
Piliečių gynimo paramos fondas
Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija
Lietuvos Helsinkio grupė
Nacionalinė vartotojų federacija
Signatarai:
Gytis Bernardas Padegimas, režisierius, Klaipėdos u-to profesorius
Jonas Jonynas, Vilniaus rotušės rūmų valdytojas
Kęstutis Pūkas, Sandraugos „Kitokia Lietuva“ prezidentas
Algirdas Endriukaitis, ekonomistas, Nepriklausomybės atkūrimo akto signataras
Algirdas Šukys, matematikas, VU docentas
Leonardas Kairiūkštis, miškininkas, LMA akademikas, visuomeninės organizacijos Consilia academica valdybos pirmininkas
Albinas Kusta, profesorius emeritas
Stasys Karazija, profesorius, biomedicinos mokslų daktaras
Alvydas Pauliukevičius, medicinos mokslų daktaras, profesorius
Birutė Butkevičienė, ilgametė VU bibliotekos direktorė
Dalia Urbonavičienė, Lietuvių etnnės kultūros draugijos pirmininkė
Vaclocvas Bagdonavičius, lituanistas, filosofijos istorikas, redaktorius
Tomas Stanikas, Vydūno draugijos pirmininkas
Antanas Gudelis, Tautos Namų Santara vadovas
Jonas Rimantas Glemža, profesorius, architektas, paveldosaugininkas
Daliutė Ona Matulaitė, profesorė, skulptorė
Gražina Janina Vitartaitė, tapytoja, docentė
Algimantas Stanislovas Kliauga, dailininkas tapytojas
Vladas Kančiauskas, dailininkas, skulptorius
Kęstutis Ramonas, dizaineris, dailininkas, pedagogas
Jonas Jasaitis, profesorius, Mokslininkų sąjungos pirmininkas
Juozas Krikštopaitis, profesorius, Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos pirmininkas
Antanas Buračas, ekonomistas, LMA akademikas, Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos steigėjas
Gediminas Navaitis, psichologijos profesorius
Jonas Gediminas Punys, technikos mokslų daktaras, visuomenininkas
Vytautas Visockas, lituanistas, vertėjas, spaudos darbuotojas
Alvydas Butkus, lituanistas, profesorius
Vladas Braziūnas, lituanistas, poetas
Rimvydas Stankevičius, poetas, žurnalistas
Vidmantė Jasukaitytė, raštytoja, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ signatarė
Linas Virginijus Medelis, publicistas, redaktorius
Andrius Martinkus, hum. mokslų daktaras
Irena Vasinauskaitė, žurnalistė
Gediminas Zemlickas, inžinierius, žurnalistas, redaktorius
Marius Kundrotas, politologas, publicistas, visuomenės veikėjas
Juozas Antanavičius, profesorius, muzikologas, pedagogas
Audronė Žigaitytė- Nekrošienė, kompozitorė, docentė, Muzikų sąjungos prezidentė
Rita Aleknaitė-Bieliauskienė, pianistė, muzikologė, profesorė
Jūratė Markevičienė, kultūrologė, tarptautinė kultūros paveldo ekspertė – ICOMOS narė
Dovilė Bikelytė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė
Vytautas Budnikas, žurnalistas, redaktorius, Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas
Romualdas Povilaitis, docentas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas
Stasys Kaušinis, Piliečių gynimo paramos fondo direktorius
Saulius Arlauskas, teisės filosofijos profesorius, socialinių mokslų daktaras
Ryšardas Burda, teisės mokslų daktaras, profesorius
Juozas Dapšauskas, piliečių iniciatyvinės grupės "Už blaivią" koordinatorius
Alvita Armanavičienė, Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė
Juozas Dingelis, miškininkas, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas
Alfonsas Augulis, nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti šalies gynybinį pajėgumą, koordinacinės tarybos pirmininkas
Antanas Burokas, Lietuvos krašto apsaugos bičiulių klubo valdybos pirmininkas
Dainius Paukštė, teisininkas, profsąjungų veikėjas
Krescencijus Stoškus, hum. mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas.
