Panašiu regioniniu reprezentacijos principu buvo organizuojamas ir IV kongresas,  įvykęs 2009 m. gegužės 9 d. Mokslų Akademijos salėje. Tik čia siekta suaktyvinti penkis etnokultūrinius regionus. Tačiau nepalankus buvusiojo ministro nusiteikimas (priekaištauta, kad parengiamieji debatai atskiromis temomis pradėti organizuoti 2008, o ne 2009 metais, kaip jis buvo pasiūlęs) apsunkino regioninių konferencijų organizavimą ir komplikavo finansinės paramos gavimą. Sudarytas vienareikšmis įspūdis, kad visuomenės nuomonė apie Lietuvos politinę kultūrą ir kultūros politiką liberalų ir socialdemokratų valdžios nedomina. Jai visai pakako tos fejerverkinės VEKS‘o kultūros, kurią ji sutartinai kuravo ir kurią pavyko paversti beveik neišsemiama aukso kasykla. Visuotinis tautos nusivylimas valstybės politika ir valdžios atotrūkis nuo visuomenės buvo dar pagilintas.

    

    Iš penkių sumanytų regioninių konferencijų pavyko suorganizuoti tik Kauno-Marijampolės ir Vilniaus-Alytaus apskričių konferencijas. Daugiausia tai padaryta visuomeninių organizacijų iniciatyva. Kaune gražiai talkino „Consilia academica" (pirmininkas akad. L.Kairiūkštis). Jos pastangomis surganizuoti net du renginiai. Maloni išimtis buvo ir Kauno savivaldybės kultūros skyriaus vedėjo pavad. Vida Jasaitytė bei Kauno apskrities kultūros skyriaus vedėjas Juozas Palevičius, pasiėmę sau didelę organizacinių darbų naštą. Marijampolės apskr. kultūros skyriaus vedėja D.Micutienė pati paruošė solidų pranešimą. Vien savo pajėgomis Vilniaus apskrities kultūros centras, vadovaujamas p. B. Kurgonienės, per trumpą laiką suorganizavo Vilniaus-Alytaus regiono konferenciją.  Drauge su Vilniaus miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriumi (ved. E. Žalpys) ir Meno kūrėjų asociacija (prezidentas K. Platelis) surengta konferencija „Vilniaus miesto kultūros plėtra: regimybė, realybė ir galimybės". Prieš pat kongresą paskubomis konferencijas dar suskubo surengti Utenos  ir Tauragės apskritys.

    

     Visiems jiems norėčiau pareikšti išskirtinę padėką. Iš numatytų devynių teminių konferencijų ir debatų buvo suorganizuotos aštuonios: „Lietuvių kalba XXI amžiaus pradžioje", „Ar reikia Lietuvai visuomeninio transliuotojo?", „Šiandieninis paveldo naudojimas ir tvarkymas: ar tai tvari plėtra?", „Kultūros rėmimo fondai: politika ir rezultatai", „Lietuvos kultūros politika ir jos prioritetai", „Politinės kultūros krizė: priežastys ir išeitys". Pastarajai temai buvo skirti du renginiai: debatai tarp įvairių politinių orientacijų žmonių ir drauge su Jungtiniu demokratiniu judėjimu suorganizuota konferencija: „Visuomeniniai judėjimai ir prezidento rinkimų problemos". Žymiai kongreso renginių programą paįvairino prieš pat kongresą Vilniaus teisės ir verslo kolegijoje surengta jaunimo  konferencija „Pareiga Lietuvai: kartų dialogas".

 

    Žymiai palankesnė atmosfera susiklostė, kai po Seimo rinkimų ministru tapo R. Vilkaitis. Jis ne tik palaikė kongresą morališkai ir finansiškai, bet ir siūlė išplėsti jo tematiką, pritraukti jaunimo, sustiprinti jo įtaką tiek Lietuvos  kultūros politikai, tiek ir jos politinei. kultūrai. Apskričių viršininkai buvo paraginti bendradarbiauti su  kultūros organizacijomis, pasiryžusiomis prisidėti prie kongreso renginių organizavimo  pagrindiniuse regionuose.

 

    Dėkoju visiems kongreso organizavimo talkininkams, rėmėjams ir patarėjams, kalbėtojams ir klausytojams, sunkiu krizės laikotarpiu suradusiems laiko, finansinių resursų ir entuziazmo, atvykti į IV Lietuvos kultūros kongresą  ir padėjusiems nužymėti pagrindines gaires  naujos tarybos darbui.

 

    Krescencijus A. Stoškus