Juozas Antanavičius

 

Lietuvos muzikologas, pedagogas, visuomenės veikėjas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos kultūros kongreso tarybos narys (nuo 1990).

 

Gimė 1940 m. liepos 25 d. Tveruose, Telšių apskrityje.1973-1974 – Vienos aukštoji muzikos ir scenos meno mokykla (dabar Vienos muzikos ir scenos meno universitetas) ir Vienos universitetas, stažuotė (podaktarinės studijos).1965-1969 –  Leningrado (dabar St.Peterburgo) konservatorijos aspirantūra. 1970 m. ten apginta   mokslų kandidato (dabar daktaro) disertacija „Lietuvių instrumentinės muzikos polifonija“; mokslo darbo vadovas – prof. A. L. Ostrovskis.1958-1963 – Lietuvos valstybinė konservatorija (LVK, dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija, LMTA), Diplomas su pagyrimu (cum laude), muzikologija.1952-1958 – Kauno dešimtmetė muzikos mokykla (dabar Juozo Naujalio muzikos gimnazija), obojaus ir muzikologijos specialybės.

 

Pedagoginė veikla

Nuo 2011 – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Muzikos teorijos katedros (MTK)     profesorius

2005-2011 – LMTA Mokslo ir meno prorektorius, MTK profesorius

1994-2005 – Lietuvos muzikos  akademijos  (LMA, vėliau – LMTA) rektorius, MTK profesorius

1982-1994 – Lietuvos valstybinės konservatorijos (LVK, vėliau – LMA ) prorektorius mokslo reikalams, MTK docentas, profesorius

1979-1987 – LVK Muzikos teorijos katedros vedėjas, docentas

1977-1979 – Havanos (Kuba) Aukštojo meno instituto (Instituto superior de arte) dėstytojas

1975-1977 – LVK Muzikos teorijos katedros vedėjas, docentas

1969-1975 – LVK  Muzikos teorijos katedros vyr. dėstytojas, docentas

1967-1968 – savaitraščio „Literatūra ir menas“ muzikos skyriaus vedėjas

1964-1965 – Vilniaus pedagoginio instituto Muzikos teorijos katedros vyr. dėstytojas, LVK Muzikos teorijos laboratorijos laborantas

1963-1964 – Vilniaus vaikų muzikos mokyklos direktoriaus pavaduotojas mokymo reikalams, M.K. Čiurlionio meno mokyklos mokytojas

 

Pareigos

Europos mokslų ir menų akademijos (Academia Scientiarum et Artium Europaea) narys (nuo 2009)

LMTA Senato narys,  Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas (nuo 2011)

Almanacho „Santara“ konsultacinės kolegijos narys (nuo 2009)

Nacionalinės pažangos premijos komiteto narys (2009-2011)

Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys (2005-2009)

„Tautos namų santaros“ tarybos narys (nuo 2002)

Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas (2001-2014)

Muzikos enciklopedijos (3 t.) mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas  (2000-2007)

Europos universitetų asociacijos (EUA) tarybos narys (2000-2003)

Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys (2000-2003)

Lietuvos mokslo tarybos narys (1998-2003)

Koordinacinės muzikinio ugdymo  tarybos pirmininkas (1997-2005)

Lietuvos universitetų rektorių konferencijos viceprezidentas (1995-1996), prezidentas (1996-2003)

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narys (1995-2007)

Baltijos muzikos akademijų asociacijos (ABAM) signataras, viceprezidentas (1995-2000)

Tarptautinės dailiųjų menų dekanų (rektorių) tarybos (ICFAD, JAV) narys (1993-2005)

Vigo miesto (Ispanija) konservatorijos „Mayeusis“  meno konsulas ir konsultantas (nuo 1992)

LMTA atstovas Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacijoje AEC (1992-2005) ir Europos meno institucijų lygoje ELIA (1990-2005)

Periodinio mokslo darbų rinkinio „Menotyra“ sudarytojas ir atsakingasis redaktorius: Menotyra 11  – 1983; Menotyra 12 – 1984; Menotyra 13 – 1985; Menotyra 14 – 1986; Menotyra 15 – 1987; Menotyra 16 – 1988;   Menotyra 17 – 1990; Menotyra 18 – 1991; Menotyra 19 – 1993; Menotyra 20 – 1994;    1995-2009 – redakcinės kolegijos narysMokslo žurnalų „Tiltai“, „Lietuvos muzikologija“, „Kūrybos erdvės“ redakcinių kolegijų narys (įvairiu metu)

 

Lietuvos kompozitorių sąjungos narys (nuo 1972), jos Valdybos pirmininko pavaduotojas (1972-1977), Muzikologų sekcijos pirmininkas (1984-1988), Valdybos, Tarybos narys (1979-1996)

 

1959-1972 m. dalyvavo Lietuvos alpinistų veikloje, kopė į aukščiausias Kaukazo, Tian Šanio, Pamyro, tarp jų lietuviškais vardais pavadintas,  viršukalnes, buvo Lietuvos, Pabaltijo alpinizmo ir uolų laipiojimo čempionas, TSRS alpinizmo čempionato prizininkas.

 

Knygos, sudaryti ir redaguoti leidiniai

Tarp muzikos, mokslo ir kalnų. Studijos, straipsniai. Sud. Rūta Gaidamavičiūtė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010. 704 p. ISBN 978-9986-503-96-5.

Iz istorii litovskoj muzyki, t. 3, 1941-1975 [sudarytojas ir bendraautorius]. Leningrad: Muzyka, 1978.

Menotyra  [mokslo darbų žurnalas]. Vilnius, 1983-1994. T. 11-20.  Sudarytojas ir ats. redaktorius.

 

Mokslinės publikacijos

M. K. Čiurlionio muzikos modernumo prielaidos ir paskatos. M. K. Čiurlionis ir pasaulis. Almanachas 2012. Vilnius: Lietuvos muzikų rėmimo fondas, 2012. P. 7-17.

Doctoral Studies in Arts at the Lithuanian  Academy of Music  and Theater: History and Perspectives. (Su L. Melniku). The 7th. International  Scientific  Conference  „Problems in  Music Pedagogy“. Daugavpils University, 2011. ISBN 978-9984-14-538-8. P. 19-26.

Muzikos erozijos pėdsakais.  Muzika ir teatras: nuo kūrybos iki edukacijos. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2007. P. 6-19.

Lietuvos muzikinė kultūra: nūdiena ir ateities gairės. Dailė, muzika ir teatras valstybės gyvenime 1918-1998. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1998. P. 77-87.Muzikos ugdymo sistemos reforma: viltys, klystkeliai, aklavietės. Muzikos kultūros situacija nepriklausomoje Lietuvoje. Vilnius: Margi raštai, 1996. P. 183-195.Kad liepsnotų kūrybos žaizdras.  Muzika, 8. Vilnius: Vaga, 1988. P. 27-38.Aštuntojo dešimtmečio lietuvių  muzikos stilistikos pokyčiai [vokiečių k.].  Kunst und Literatur. Berlin, 1987, Nr. 3. P. 387-395.Apie lietuvių muzikos stilių įvairovę. Muzika, 6. Vilnius: Vaga, 1986. P. 5-10.Stilističeskije sdvigi v litovskoj muzike 70-ych godov.  Pribaltijskij muzykovedčeskij sbornik, 2. Tallinn: Eesti raamat, 1985. P. 36-51.Atlikėjų teorinio parengimo spragos. Reformų idėjos ir praktika. Pianisto ugdymo teorija ir praktika. Vilnius: LTSR aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministerija, 1982. P. 68-94.Ob odnom stilističeskom napravlenii v litovskoj muzyke [apie V. Montvilos, B. Kutavičiaus, M. Urbaičio kūrinius]. Muzykalnaja kultūra bratskich respublik SSSR. Kiev, 1982. P. 57-69.Proizvedenija dlia kamernogo orkestra.  Iz istorii litovskoj muzyki, t. 3, 1941-1975. Leningrad: Muzyka, 1978. P.116-135.Polifonija v litovskoj instrumentalnoj muzyke. Menotyros kandidato disertacijos autoreferatas. Leningrad, 1970. 39 p.Profesinės polifonijos principų ir formų analogijos liaudies sutartinėse. Liaudies kūryba. Vilnius, 1969. P. 27-52.Nacionalinė specifika ir jos elementai S. Vainiūno ir B. Dvariono fortepijoniniuose koncertuose. Menotyra, 1967, t. 1. P. 7-43.

 

Kitos publikacijos

Kalnai kviečia. G. Akstino viršūnė. (Sud. G. Statinis). Vilnius: Edukologija, 2012. P. 118-121.Žvalgantis nuo aukštų bokštų. Kalnams pašaukus. (Sud. V. Stepulis). Vilnius: Petro ofsetas, 2011. P. 237-241.

Lietuvos kultūros politika ir jos prioritetai. Kultūros politikos strategija ir jos prioritetai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. P. 114-116.

Lietuvos aukštojo mokslo reforma. Kultūros politikos strategija ir jos prioritetai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. P. 46-48.

Mūzų Alma Mater jubiliejaus veidrodyje. LMTA 75-metis: meno kūrybos, mokslo ir pedagogikos raida. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2008. P. 6-13.

„Esti meno asmenybių...“ /apie J.Aleksos studijas Vienoje/. Muzikos magas Jonas Aleksa: Prisiminimai, Straipsniai, Laiškai /Parengė E. Gedgaudas/. Vilnius: Tyto alba, 2007. P. 87-106.

Magistrantūros studijų sisteminimas.  Mokslo Lietuva, 2007 m. vasario 1-14, Nr. 3. P. 3.

Universiteto administravimas - biurokratinis ritualas ar kūryba?  Seimo kronika. 2002 m. lapkričio 18, Nr. 32. P. 2035-2038.

Žvilgsnis į Lietuvos mokslo Baltąją knygą.  Lietuvos mokslas ir pramonė: XXI amžiaus technologijas pasitinkant. Kaunas: Technologija, 1999. P. 54-59.

Muzikos erozija - liga ar senatvės simptomai?  Krantai. 1989, Nr. 10. P. 53-62.

Lašas po lašo... [apie Sąjunginį švietimo darbuotojų suvažiavimą Maskvoje]. Muzika [LVK ir LKS Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio biuletenis]. 1989 m. vasario 16, Nr. 7. P. 9-13.

Geresnės muzikos troškimas [apie muzikologą V. Landsbergį]. Literatūra ir menas, 1988 m. birželio 18.

Kamerinės muzikos versmės [apie lietuvių kompozitorių kūrinius styginiam kvartetui].  Tiesa,  1985 m. vasario 25.

Perspektyvi sąjunga [apie kompiuterinės technologijos taikymą muzikoje]. Kultūros barai, 1984, Nr. 9. P. 26-28.

Kelias-kryžkelė-kelias [apie A. Martinaičio kūrybą]. Kultūros barai, 1983, Nr. 9. P. 12-15.

Pastarųjų metų lietuvių  muzikos stilistiniai poslinkiai. Muzika, 3. Vilnius: Vaga, 1982. P. 5-9.

Keliai į viršūnes [iš Lietuvos alpinizmo istorijos].  Literatūra ir menas, 1982 m. lapkričio 27.

Triptikas apie jaunuosius [apie J. Tamulionio, M. Urbaičio ir A. Martinaičio kūrybą].  Kultūros barai, 1981, Nr. 6, 7, 8.

Kūrybos matmenys [apie V. Laurušo kūrybą].  Literatūra ir menas, 1980 m. gegužės 9.

Kilni misija [apie Kompozitorių sąjungos veiklą].  Kultūros barai, 1980, Nr. 7. P. 2-4.

Kuba - šviesos deivės duktė [apie tarptautinį meno festivalį Havanoje].  Švyturys. 1980, Nr. 1.

Pasiekimai - atspirtis naujiems darbams [apie 8-ojo dešimtmečio lietuvių kompozitorių kūrinius].  Vakarinės naujienos, 1980 m. sausio 25.

Kūrybinių stilių kontrastai. Birželio perklausose.  Literatūra ir menas, 1977 m. rugpjūčio 6.

Kompozitorius ir mokslininkas [apie J. Juzeliūno kūrybą]. Mokslas ir gyvenimas, 1976, Nr. 2. Devyni laiškai ir post scriptum [apie J. Juzeliūno kūrybą]. Literatūra ir menas, 1976 m. vasario 21.

Austriškos reminiscencijos [apie muzikinę Vieną].  Pergalė, 1975, Nr. 11. P. 154-163.

Prie žydrojo Dunojaus [straipsnių ciklas apie Austriją ir jos muzikinę kultūrą]. Literatūra ir menas, 1975 m. rugpjūčio 9, 16, 23, 30.

Muzikos ruduo - 1972 [apie Kompozitorių sąjungos festivalį]. Muzika ir teatras, kn. 9. Vilnius: Vaga, 1973. P. 168.

Pagal epochos vingius [apie J. Juzeliūno kūrybinį kelią].  Pergalė, 1973, Nr. 5. P. 137-146.

Šimtas kompozitorių - šimtas lyrų [apie XX a. muziką]. Pergalė, 1973, Nr. 3. P. 146-152.

Lietuviškos harmonijos beieškant [apie J. Juzeliūno knygą „Akordo sandaros klausimu"].  Literatūra ir menas, 1973 m. kovo 24.

Į pačią aukščiausią [straipsnių ciklas apie alpinistų ekspediciją į Komunizmo viršukalnę Pamyre]. Sportas, 1972 m. rugpjūčio 24, 26, 29, rugsėjo 14, 16.

Orovelos krašte [apie Gruzijos kompozitorių sąjungos suvažiavimą]. Kultūros barai, 1972, Nr. 6. P. 33-36.

Pasaulio muzikos fuga [iš VII tarptautinio muzikos tarybos kongreso Maskvoje].  Kultūros barai, 1971, Nr. 12. P. 11-13.

Muzika ir klausytojas. Kultūros barai, 1971, Nr. 8. P. 50-51

Propagavimo ir muzikologijos bėdos. Literatūra ir menas, 1971 m. gegužės 5.

Kompozitorių sąjungos valdybos plenumas. Muzika ir teatras, kn. 7. Vilnius: Vaga, 1971.

Naujųjų J. Juzeliūno kūrinių pėdsakais. Literatūra ir menas, 1970 m. spalio 24.

Naujus kūrinius išgirdus. Literatūra ir menas, 1968 m. birželio 15 .

„Išdaigiškų častuškų“ autorius – Lietuvoje [apie kompozitorių R. Ščedriną]. Literatūra ir menas, 1968 m. balandžio 6.

Balandžio koncertai. Literatūra ir menas, 1968 m. kovo 30.

Kovo koncertai.  Literatūra ir menas, 1968 m. kovo 2.

Savitu keliu [apie kompozitorių T. Makačiną]. Literatūra ir menas, 1968 m. kovo 2.

Naujų kelių beieškant. V. Laurušo „Paklydę paukščiai" Akademinio operos ir baleto teatro scenoje (su A. Ambrazu). Tiesa, 1968 m. vasario 3.

Su lyros emblema [apie LKS valdybos plenumo koncertus]. Literatūra ir menas, 1967 m. gruodžio 2.

 

Metodiniai darbai

Muzikos studijų krypties aprašas /su bendraautoriais/. Vilnius: SKVC, 2014. 17 p.Paprastoji dviejų ir trijų dalių forma.  Muzikos kūrinių analizės pagrindai, 2-asis leid., (red. A. Ambrazas). Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010. P. 174-196.Fuga. Muzikos kalba. II dalis. Barokas. Sudarytoja  G. Daunoravičienė. Vilnius: Enciklopedija, 2006. P. 449-507.

 

Straipsniai enciklopedijose

Lithuania: Traditional music, Research (su J. Čiurlionyte). The New Grove Dictionary of music and musicians, 2th ed. London, 2001, Volume 14. P. 887-892.Litauen [Lietuvos muzikos istorijos apybraiža]. Die Musik in Geschichte und Gegenwart:  Enzyklopädie der Musik. Bd. 1, Sachteil 5. Kassel: Kas.-Mein, 1996. P. 1374-1381. Straipsniai Muzikos enciklopedijoje (I-III t.). Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000-2007.

 

Kiti darbai

Pranešimai konferencijose, publikuoti interviu ir „apskritojo stalo“ pokalbiai, koncertų ir kūrinių recenzijos, muzikos kūrinių anotacijos,  tekstai koncertų programoms  ir muzikos plokštelėms, jubiliejiniai tekstai, kompozitorių bukletai, įžangos žodžiai knygoms, įstatyminių dokumentų ir ekspertinių studijų rengimas, oficialios kalbos ir vieši  pasisakymai mokslo, studijų bei kultūros politikos klausimais, radijo ir televizijos laidos bei pasisakymai, koncertų vedimas ir kita.„Tarp muzikos, mokslo ir kalnų". Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2010.

 

Apdovanojimai

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas, 1998 m.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės medalis, 2011 m.

Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklas, 2005 m.

Konservatorijos „Mayeusis“ (Ispanija) Meno konsulo garbės vardas, 1992 m.