Dėl NVO dalyvavimo KM administruojamų ES investicijų priemonių veikloje
Lietuvos Kultūros Kongreso taryba kviečia pasidalinti nuomonėmis apie LR Kultūros ministerijos sukurtą eilinį biurokratinės raštijos kolekcijos perlą adresuotą nevyriausybinėms organizacijoms.
Dokumentas pridedamas.
Lietuvos kultūros politikos instituto vadovo Antano Staponkaus pastabos
Kultūros kongresas kelia klausimą dėl kultūros finansavimo iš ES lėšų ir nori paveikti Kultūros ministeriją, kad ji elgtųsi atsakingiau. Norėtume prisidėti prie Kongreso pastangų, tačiau neturime nė mažiausios vilties, kad Kultūros ministerija nori ir yra įgali gerinti kultūrai skiriamų lėšų veiksmingą naudojimą.
Dabar sukurta finansavimo sistema žlugdo kultūrą, konkrečiai kalbant, už kultūrai skiriamas lėšas nepasiekiama visuomenei ir valstybei reikšmingų rezultatų. Štai praėjusiais 2014 m. Lietuvos kultūros taryba paskirstė 50 milijonų litų finansuoti kultūros projektams. Tai – nemaža suma.
Tačiau į klausimą, kas praėjusiais metais už tuos pinigus reikšmingesnio padaryta kultūros srityje, daugelis negalės pasakyti. Panašiai situacija klostosi ir šiemet. Daug lėšų išdalijama reklaminiams projektams, vienadienės reikšmės projektams „Šokim, trypkim“ ir pan. Finansuojami menkaverčiai projektai. Lemia prie skirstytojų prisiplakusių grupių ar asmenų poveikis. Šios grupės ir asmenys gina dabartinę jiems egoistiškai naudingą kultūros finansavimo tvarką.
Į bet kokią lėšų skirstymo tvarkos kritiką Kultūros ministras ir LK taryba atsako, kad jie „nė prie ko“, t. y. jie pasikliaują projektų ekspertų nuomone. Tačiau tie ekspertai įslaptinti ir absoliučiai neatsakingi už savo rekomendacijas. Tai pripažįsta ir patys Kultūros tarybos nariai. LRT televizijos laidoje Kultūros tarybos nariai teatro kritikas Vaidas Jauniškis ir architektas Kęstutis Pempė į laidos vedėjos klausimą, kaip taryba įvertina kultūros projektų įvykdymo rezultatus, atsakė, kad Taryba nežinanti, kaip tai padaryti ir kad tai tarybos nariams esąs sunkus klausimas. Turime patirties, kad šiuo metu Taryba iš projektų vykdytojų reikalauja lėšų panaudojimo ataskaitoje išleistas sumas įrašyti į atitinkamus langelius, o rezultatai vertinami formaliai.
Mūsų nuomone, turėtume eiti kitu keliu.
Kultūros finansavimas niekada nebus nei visiškai teisingas, nei sąžiningas, o svarbiausia – nebus sudaroma galimybių kultūros srityje pasiekti kuo didesnių rezultatų, jei tas finansavimas – iš vieno šaltinio. Mūsų sąlygomis – iš Lietuvos kultūros tarybos valdomų lėšų.
Gerų kultūros finansavimo rezultatų pasiekiama tose šalyse, kuriose yra kuo daugiau kultūros finansavimo šaltinių. Seimo nariai Valentinas Stundys, Audronis Ažubalis ir Paulius Saudargas jau ne pirmą kartą yra pateikę siūlymą įsteigti valstybinį Pietryčių Lietuvos fondą. Vidaus reikalų ministeriją išpeikė šį siūlymą, nes jai atrodo, kad netinka išskirti vieną Lietuvos regioną. Reikia pasitarti su šiais Seimo nariais, gal jie pritartų, kad būtų steigiamas ne vyriausybinis visos Lietuvos kultūros rėmimo fondas. Pusė jo lėšų galėtų sudėti kultūros mecenatai, o kitą pusę lėšų reikėtų perimti iš dabar Lietuvos kultūros tarybai perduodamų lėšų. Negavę lėšų iš Kultūros tarybos, projektų teikėjai galėtų kreiptis į kitą fondą. Atsirastų šiokia tokia konkurencija. Nėra abejonės, kad pamatytume ir geresnių rezultatų puoselėjant kultūrą.
Geros vasaros!
Antanas Staponkus, 2015-07-09
