Kreipimasis dėl lietuvių kalbos vartojimo

Lietuvos Respublikos Prezidentei Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui Lietuvos Respublikos Vyriausybei Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministrui Žiniasklaidai LIETUVOS PILIETINIŲ VISUOMENINIŲ ORGANIZACIJŲ PAREIŠKIMAS 2013 m. kovo 11 d., Vilnius Dėl lietuvių kalbos vartojimo Lietuvos visuomenėje didėja susirūpinimas dėl nuolatinių neapgalvotų Lietuvos valdžios atstovų siūlymų, prisidengiant žmogaus teisių problemomis, pertvarkyti asmenvardžių rašybą. Stebina ir nepagrįsti valstybės tarnautojų atsiprašymai už tariamai pažeidžiamas kitataučių teises, sudarant regimybę, kad yra nepagrįstos lietuvių pastangos išsaugoti tautos nacionalinį orumą ir apginti savąją kalbą, vieną iš seniausių gyvųjų Europoje kalbų. Politiniu ir ekonominiu požiūriu netoliaregiški yra politikų bei valdininkų (ypač Lietuvos kultūros viceministro E.Trusevičiaus) vieši pareiškimai įteisinti dvikalbius užrašus nacionalinių mažumų gyvenamose vietovėse bei vardų ir pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis oficialiuose dokumentuose. Asociacija nepartinis demokratinis judėjimas ir Lietuvos žmogaus teisių organizacijos pažymi, kad panašaus pobūdžio pareiškimai ir atsiprašymai ne tik žemina Lietuvos valstybę, bet ir kiršina tarpusavyje Lietuvoje gyvenančias tautas bei kursto nacionalinę nesantaiką. Be to, šie pareiškimai iš esmės prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kurios I skirsnio 14 str. yra nurodyta, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Asociacija nepartinis demokratinis judėjimas ir Lietuvos žmogaus teisių organizacijos taip pat atkreipia dėmesį į grėsmingai didėjantį LR Konstitucijos I skirsnio 14 str. nuostatos pažeidimų mastą: didžiuosiuose Lietuvos miestuose masiškai plinta svetimomis kalbomis ženklintos viešbučių, parduotuvių, užeigų iškabos ir kiti priešingi valstybinei kalbai žymėjimai, nevykdomi teismų sprendimai dėl neteisėtų gatvių užrašų lenkų kalba Vilniaus rajono gyvenvietėse, siaurinamos lietuvių kalbos naudojimo sritys, blogėja bendras mokinių raštingumo lygis, smunka valstybinės kalbos vartojimo kokybė viešoje erdvėje ir žiniasklaidoje. Esminė aplinkybė, paskatinusi pilietines organizacijas kreiptis į valdžios atstovus, yra ta, kad įvairūs asmenvardžių pertvarkos autoriai neišmanydami arba sąmoningai nutyli politines, ekonomines ir kultūrines pasekmes, kurios kiltų pradėjus įgyvendinti jų siūlomus projektus: Pabrėžtinas vienos tautinės mažumos (lenkų) išskirtinumas gali sukelti nacionalinę nesantaiką ir nestabilumą visuomenėje. Logiška manyti, kad suteikus teisę lenkų tautinei mažumai rašyti asmenvardžius lenkų kalba, tokia pat teisė turės būti suteikta (ir jos bus teisėtai reikalaujama) kitoms nacionalinėms mažumoms, antraip šis išskirtinumas bus vertinamas kaip vienos tautinės grupės privilegija kitų tautinių grupių atžvilgiu, arba pastarųjų diskriminacija. Suteikus teisę visoms tautinėms grupėms rašyti sava kalba gyvenamąsias vietas bei vardus ir pavardes dokumentuose nelietuviškais (kol kas siūloma tik lotyniškais) rašmenimis, tektų papildyti lietuvių kalbos raidyną diakritiniais ženklais, kurių yra per trisdešimt. Pvz., rašant lenkų, vokiečių, vengrų, islandų, suomių ir kitomis kalbomis, reikėtų lietuviškąją abėcėlę papildyti tokiais diakritiniais ženklais å, æ, ć, é, ē, ģ, ķ, ñ, ó, ø, ō, õ, ş, þ, ü , Þ, ł, ń, ś, w, ź ir kt. Tai susiję su nepateisinamai didelėmis valstybės išlaidomis keičiant įstaigų techninę ir duomenų bazes. Kita vertus, valstybės sveikatos apsaugos, teisėtvarkos, teismų institucijos, draudimo, bankų, notarų ir kitos įstaigos privalėtų užtikrinti piliečių teises gauti informaciją ir būti aptarnautiems pagal piliečių pateiktus dokumentus (nelietuviškais rašmenimis), priešingu atveju tarptautiniu lygiu būtų keliamas klausimas dėl Lietuvos valstybės priimtų įstatymų nesilaikymo ir negebėjimo užtikrinti savo piliečių teisių (jis ir dabar eskaluojamas). Įvertinusios susidariusią situaciją, Asociacija nepartinis demokratinis judėjimas ir Lietuvos žmogaus teisių organizacijos konstatuoja: Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2011 m. gegužės 12 d. priimtu sprendimu byloje (Malgožata Runevič-Vardyn) nustatė, kad šiuo metu Lietuvos asmenvardžių rašymo tvarka civilinės būklės dokumentuose iš esmės nepažeidžia ES teisės. 2009 m. lapkričio 6 d. Konstitucinio Teismo sprendimas Nr. 14/98 dėl asmenvardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase nuostatų išaiškinimo reikalauja visus vardus ir pavardes, nepriklausomai nuo asmens tautybės, rašyti lietuviškai. Originali forma kitos kalbos rašmenimis gali būti pateikta tik kaip papildoma informacija, asmeniui pageidaujant. Politikų sutarta išlyga, kad lenkų kilmės Lietuvos piliečiams bus taikomos lietuvių kalbos egzaminų lengvatos ir kiti trumpalaikiai politiniai sandėriai, diskriminuoja lietuvių ir kitų tautybių Lietuvos piliečius. Sukuriant teisę blogiau mokėti valstybinę kalbą, neleistinai ribojamos lenkų tautybės piliečių galimybės siekti Lietuvoje valstybinės ir mokslo karjeros – dėl prasto valstybinės kalbos mokėjimo ateityje jiems būtų sunku konkuruoti Lietuvos mokslo įstaigose ir valstybės tarnyboje. Vardų ir pavardžių rašymas dokumentuose nelietuviškais rašmenimis sukeltų sunkiai numatomus ekonominius ir socialinius padarinius – pareikalautų nepagrįstų valstybės finansinių išteklių, pakenktų Lietuvoje gyvenančių tautų tarpusavio santykiams ir padidintų nestabilumą visuomenėje. Pakeitus lietuvių kalbos vartojimą valstybinėse įstaigose, būtų padaryta žala net tik lietuvių kalbai, jos vartojimui, bet ir Lietuvos valstybei, nes tai sustiprintų jau dabar kylančias abejones dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos galiojimo. Atsižvelgdamos į Lietuvos valstybės istorinę patirtį ir į tai, kas aukščiau išvardinta, Asociacija nepartinis demokratinis judėjimas ir Lietuvos žmogaus teisių organizacijos kreipiasi į LR Prezidentę, LR Seimą ir LR Vyriausybę: Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, jog valstybinė kalba yra lietuvių kalba. LR Konstitucija buvo priimta referendumu 1992 m. spalio 25 d., todėl keisti Konstituciją sprendžiant esminius tautos būties klausimus galima tik referendumu, o sprendžiant asmenvardžių vartojimo nelietuviškais rašmenimis klausimą privaloma nenukrypstamai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (I skirsnio 14 str.) nuostatų ir 2009 m. lapkričio 6 d. LR Konstitucinio Teismo išaiškinimo (sprendimas Nr. 14/98). Siūlome atkurti nacionalinius santykius koordinuojančią instituciją, kuriai būtų patikėti užsienio lietuvių ir tautinių mažumų reikalai, nes šiuo metu vykdoma atskirų ministerijų (Užsienio reikalų, Švietimo ir mokslo bei kt.) veikla nėra koordinuota, išsami ir neatspindi sudėtingų nacionalinių santykių problemų. Europos Sąjungos institucijose, svarstant tautinių mažumų problemas, Lietuva įvardijama kaip viena tolerantiškiausių šalių. Tik atskirų politikų ambicijos ir negeranoriški tikslai siekia suteikti kuriai nors tautai išskirtinumą, o iš esmės sukiršinti tautas. Tad turime būti tolerantiški ir pakantūs, bet atidūs ir ryžtingi, kai sprendžiamas vienas iš esminių lietuvių tautos ir valstybės klausimų. Asociacijos nepartinis demokratinis judėjimas pirmininkas Krescencijus Stoškus Lietuvos Helsinkio grupės vardu Stasys Stungurys Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininkas Romuladas Povilaitis