Krizė ir išlikimas

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei dr. Irenai D e g u t i e n e i 2009 m. spalis 5 d. P A R E I Š K I M A S Lietuvos kultūros kongreso (LKK) taryba gerai supranta, kokia svarbi krizės sąlygomis yra visapusiško tausojimo ir gamtos apsaugos politika. Ji ne tik padeda pasipriešinti valstybės irimui, bet ir ruošia dirvą visos civilizacijos išlikimui būtinai tausojančios plėtros (sustainable development) arba, kaip pas mus įprasta sakyti, darnaus vystymosi, politikai. Todėl Tarybai kelia nepaprastai didelį susirūpinimą, kai rimtų, atkaklių derybų ir profesionalių diskusijų reikalaujančios aplinkos apsaugos problemos vis labiau patenka į visiškai atsitiktinių (t,y. pagal padėtį neatsakingų žmonių rankas), su kuruojama sritimi nieko bendra neturinčių žmonių rankas ir tariamai kilniais žmonių interesų gynimo, taupymo ar naudos sumetimais valstybei ir visuomenei primetami diletantiški arba vien tik siaurų grupių intersams tarnaujantys sprendimai. LKK taryba nesiima spręsti užsitęsusio konflikto tarp žemės savinininkų bei gamtos puoselėtojų. Tačiau ji primena, kad tokių konfliktų sprendimui yra būtini šie gerai koordinuojami veiksmai: a) intensyvus visuomenės informavimas apie ekologinę civilizacijos būklę ir žmogaus atsakomybę, b) nešališkos diskusijos ir c) profesionalios medijavimo paslaugos. Todėl ji apgailestauja, kad šio konflikto nepadeda spręsti, o tik dar labiau pagilina lyg ir geranoriškos, bet gana dviprasmiškos Seimo narės D. Kuodytės pateiktos Saugomų teritorijų įstatymo pataisos. Didžiausią nerimą Tarybai kelia tai, kad socialiniai konfliktai vis dažniau mėginami spręsti iš jėgos pozicijos, o sprendimai vykdomi per ilgą laiką jau neblogai susiklosčiusios gamtos apsaugos sistemos sąskaita, t.y. (1) rengiamos įstatymų pataisos, įteisinančius tam tikrų žmonių grupių savivalę saugomose teritorijose, (2) mėginamos suardyti aplinkosaugos politiką įgyvendinačios ir priimtų įstatymų laikymąsi užtikrinančios institucijos (pvz., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba), (3) mėginama susidoroti su sąžiningiausiais ir pareigingiausiais jų darbuotojais ir pan. Svarbu neišleisti iš akių, kad Lietuva dar nėra įgyvendinusi savo aplinkosauginių įsipareigojimų kaip ES narė. Nėra pakankamai išplėtota saugomų teritorijų sistema, per menkos aplinkos kokybės tyrimų apimtys. Tuo metu, kai visas civilizuotas pasaulis deda pastangas susitarti dėl poveikio klimato kaitai bei sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, vyksta aktyvūs valstybinės aplinkos apsaugos sistemos ardymo darbai tiek saugomų teritorijų, tiek aplinkos kokybės ir kontrolės srityse. Suprantama, kad šitai sukelia ekonominių sankcijų iš Europos Sąjungos pusės grėsmę, bet ir negrįžtamai sunaikina įdėtas dideles investicijas. Yra timtas pavojus, kad Lietuva bus diskredituota kaip nesugebanti laikytis duotų įsipareigojimų ir užtikrinti saugios bei švarios aplinkos gyventojams. Negi ir vėl už šios politikos padarinius reikės pakartotinai užsimokėti skurdžiausiems visuomenės sluoksniams: smulkiesiems verslininkams, bibliotekininkams, pensininkams ir pan.? Gerbiama Seimo Pirmininke, aukštai vertindami Jūsų gerą valią ir drąsias, morališkai stiprias iniciatyvas, kreipiamės į Jus ragindami imtis ypatingai mūsų bendram išlikimui svarbaus uždavinio: organizuoti kvalifikuotų, protingų, nešališkų ir bendriems valstybės reikalams pasišventusių žmonių debatus, kaip sukurti efektyvius socialinių konfliktų medijavimo bei sprendimo mechanizmus, o strateginę gamtos apsaugos politiką susieti su krizės įveikimu ir mūsų civilizacijos perspektyvomis. Pagarbiai Lietuvos kultūros kongreso Tarybos pirmininkas Krescencijus Stoškus